Šalikėliai

Atėjo laikas šalių vėlimui. Tokiam darbui reikia daugiau pasiruosšti. Reikia pasiruošti vietą , tam reikia net šiek tiek ir baldus pastumdyti, kad galėčiau laisvai vaiksšioti aplink stalą. O  po to prasideda linksmoji dalis - vilnos deliojimas.  Reikia sudėlioti visas savo mintis per visą stalą, čia ne gėlytės dėliojimas. Taigi, vaikštau aplink stalą nežinau kiek kartų. Sudėlioju, sušlapinu ir dar kurį laiką žiūriu į savo dėliones. Dabar kai rašau, net juokinga pasidarė, nes kai vyksta procesas net nejaučiu ką išdarinėju tik pastebiu, kad laikas kažkaip labai greitai bėga, o aš lyg ir vietoj, lyg ir nė kiek nepsistūmėjau.
Po to prasideda fizinis darbas, nors mintys vis tiek suvyniotos į tą ritinėlį ir ritinėjamos kartu su šaliu.
Vėlaiu jau ateina džiaugsmo ar kažkiek nusivylimo, nes kartais pamatai, kad mintys buvo geresnės negu
tai ką pamatai. Bet ir tai dar ne baiga stengiesi vis tiek kažkaip priartinti savo vaizdinį prie realybės. 
Ir tuomet jau viskas - vaikštau po namus ir klausinėju - na ir kaip?...
Rodau du šalius ir klausiu - na, ir kaip Jums?