Mano mėgstamiausios gėlės - ramunės

Paprastumas, subtilumas, švelnumas, tyrumas, skaidrumas - visa tai yra ramunėje. Grožis neapsakomas. Labai labai myliu šią gėlę. Didelė ramunių puokštė - geriausia dovana..., bet aš padariau maža puokštelę...

Kažkas panašaus į šalikėlius

   Parašiau, kad kažkas panašaus į šalikėlius, nes tai nėra tradiciniai šalikėliai, bet naudojami kaip šalikėliai. 
   Šalikėlis "laputė" - tai šalikėlis veltas ant šilko, tik to šilko labai nedaug.
   Baltas šalis-gobtuvas - jis daugiafunkcionalus(oi, koks žodis). Jis gali būti nešiojamas kaip gobtuvas ir šalikėlis, apvyniotas keletą kartų apie kaklą. Daug gali būti jo nešiojimo būdu, vyniojau jį ir šiaip, ir kitaip ir visi būdai tinkami.

Gėlės į plaukus

 Gėlės plaukuose - gražu. Viena mergaitė labai norėjo įsisegti gėlę į plaukus, tai ir padariau.  Gėlės veltos ant šilko, kad būtų kuo lengvesnes. Ir išties jos labai labai lengvos. Nuvėliau ne vieną, kad galėtų pasirinkti. Tikiuosi romantiškai atrodys.

Šaliai

Kažkaip dirbu per karščius, sunkiai , bet dirbu - reikia, nes laukia...Pasirodo mėgstamos yra povo plunksnos, tai vėl dariau. Dariau šalikėlius/plunksnas. Štai kaip gavosi. Juodas šalikėlis nesu po povo plunksna, bet vis tiek plunksna

 

Šaliai

Ir vėl blaškausi ir esu blaškoma...Pastarąją savaitę labai "draugavau" su vilna. Vėl pražydo begalė (tiesiog nepamenu kiek) aguonų, kurių ir nufotografuoti nespėjau. Bet jos vis tiek visos panašios ir kažkuo skirtingos. Ir dar vėliau šalius - čia jau netaip man įprasta kaip velti aguonas.  Štai kas gavosi. Man atrodo, kad neblogai... Beveliant jie lyg ir turėjo vardus/pavadinimus - povo plunksna ir saulėkaita, bet ir jų nespėjau "pakrikštyti", taip ir iškeliavo bevardžiai.

 

Šalis "Gėlės naktyje"

Šalis, nors gal net ne šalis, o tik šalikėlis, nes nėra labai didelis. Veltas ant tamsiai mėlyno šifono.

Šaliai

Pora šalikėlių. Vienas iš jų  - šiltas, nes pagrindas yra vilna ir ant jos užveltas šilkas; kitas - šilkas ant kurio užveltos gėlės

 

Šalikėliai

Atėjo laikas šalių vėlimui. Tokiam darbui reikia daugiau pasiruosšti. Reikia pasiruošti vietą , tam reikia net šiek tiek ir baldus pastumdyti, kad galėčiau laisvai vaiksšioti aplink stalą. O  po to prasideda linksmoji dalis - vilnos deliojimas.  Reikia sudėlioti visas savo mintis per visą stalą, čia ne gėlytės dėliojimas. Taigi, vaikštau aplink stalą nežinau kiek kartų. Sudėlioju, sušlapinu ir dar kurį laiką žiūriu į savo dėliones. Dabar kai rašau, net juokinga pasidarė, nes kai vyksta procesas net nejaučiu ką išdarinėju tik pastebiu, kad laikas kažkaip labai greitai bėga, o aš lyg ir vietoj, lyg ir nė kiek nepsistūmėjau.
Po to prasideda fizinis darbas, nors mintys vis tiek suvyniotos į tą ritinėlį ir ritinėjamos kartu su šaliu.
Vėlaiu jau ateina džiaugsmo ar kažkiek nusivylimo, nes kartais pamatai, kad mintys buvo geresnės negu
tai ką pamatai. Bet ir tai dar ne baiga stengiesi vis tiek kažkaip priartinti savo vaizdinį prie realybės. 
Ir tuomet jau viskas - vaikštau po namus ir klausinėju - na ir kaip?...
Rodau du šalius ir klausiu - na, ir kaip Jums?

Šaliai